BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Straipsnis žurnale Statyk 2008 03








Medžiaga panaudota iš:


http://www.statyk.eu/medziagos?item=240


 


Medžiagos

Griaunamoji drėgmės jėga Nr. 3 (52), 2008









Jau prieš keletą šimtmečių mūsų protėviai plytas degdavo po 10 parų, kad šios statiniuose atlaikytų griaunantį drėgmės poveikį. Deja, ne visos šiuolaikinės medžiagos išlaiko lietaus, šalčio bei drėgmės egzaminą.


Lietuvoje sąlygos agresyvios


Pagal apibendrintus Lietuvos klimato duomenis galima teigti, kad Lietuvos klimatas yra labai nepalankus pastatų atitvarų, ypač jų išorinių paviršių ilgaamžiškumui. Didžioji Lietuvos dalis yra drėgno klimato zonoje, o pajūryje drėgnas klimatas vyrauja pastoviai. Apibendrinti klimato faktorių duomenys rodo, kad pajūryje lietaus ant vertikaliųjų paviršių kiekis, dažnis ir intensyvumas, pavojingų atodrėkių poveikis, vėjo kartojimasis ir greitis yra didesni nei kitose Lietuvos zonose, todėl didelę laiko dalį medžiagos sudarančios medžiagos išorinį sluoksnį yra intensyvios kapiliarinės kondensacijos būsenoje.
SVARBU
Pastatų fasadams ir pamatams Lietuvoje turėtų būti naudojami produktai, kurie pritaikyti stipriai ir vidutiniškai ardančiai aplinkai. Šiuo metu galiojantys standartai stipriai ir vidutiniškai ardančią aplinką apibrėžia taip: tai aplinka, kurioje esančias statybines konstrukcijas ir jos dalis veikia didelis vandens kiekis bei šaldymo ir atitirpinimo kaita, taip pat bet kokios agresyviosios medžiagos, tokios kaip ledą tirpinančios medžiagos, jūros, chloringas arba gruntinis vanduo.
Jau senovėje žmonės suprato, kad pastatų išorę nuo drėgmės būtina kaip nors apsaugoti. Pavyzdžiui, nuo XVI a. keraminės plytos buvo degamos apie 10 parų, pamažu degimo krosnyse didinant degimo temperatūrą. Išdegtos keraminės plytos aušdavo kelias paras ir buvo rūšiuojamos pagal spalvą ir skambesį. Pagamintos buvo laikomos apie porą metų atviroje aikštelėje, o statybai naudojamos tik išlikusios kokybiškos plytos. Ir dabar galime pastebėti, kad senosios statybos mūrinių pastatų plytos yra pakankamai gerai išsilaikiusios, net jeigu mūro skiedinys iš dalies suiręs.
Įdėmiai pažiūrėję į pastatų fasadus galime pamatyti nemažai statybos medžiagų ir gaminių irimo požymių. Tai suirusios keraminės plytos, ištrupėjęs tinkas prie išorinių palangių, lietvamzdžių, karnizų, ventiliacijos angų, suiręs gelžbetonio gaminių apsauginis sluoksnis, armatūros korozija, atsilupę dažai. Visus šiuos išvardytus defektus galime pastebėti ne tik kelias dešimtis metų tarnaujančiuose fasaduose, bet ir naujuose, neseniai statytuose pastatuose. Į ką turėtume atkreipti dėmesį rinkdamiesi medžiagas ir gaminius fasadams?


Daugiau informacijos - naujausiame “Statyk!” numeryje

Rodyk draugams

Rašyti komentarą